atsiųsti

atsių̃sti, atsiuñčia, àtsiuntė tr. K, Š, Rtr, DŽ¹; H, R, Sut, I 1. DŽ paliepti ateiti, atvykti: Atsiųsk vaikų kurį J.Jabl. Jis manęspi jį atsiuntė CII632. Atmisiųsk, meldžiu, vieną iš vaikų Ch2Kar4,22. Atàsiuntė paklaust, kiek mokėt Klt. Atàsiuntė bernioką, kad pamačyt susemt Smal. Àtsiuntė kumiečių dvyleka porų i pasakė, ka visą žemę suplūgavoti ir apversti Nv. Dievas sūnų savo atsiuntė nuog aukšto Mž155. Ponas mane atsiuntė, kursai tau pasrodė ant kelio VlnE143. Atsiųsti teikės sūnų PK157. Kodėlei tu mane čia atsiuntei? BB2Moz5,22. Eimi tieg top, kursai mane àtsiuntė DP216. 2. per tarpininkus, tam tikromis priemonėmis perduoti, įteikti: Vienu luomu (orig. łúmu) àtsiuntė daug piningų J. Prašė, kad atsių̃stau pinigų šventėm Klvr. Prašo bočios: atsiuñt' man grašių daugiau Lz. Lakštą atàsiuntė, patagrafiją atàsiuntė Pb. Neatsiuñčia sūnus nė kortos (laiško) Pls. Atàsiuntė lakštą, ką sveikas Ml. Lakštą àtsiuntė, ka buvo macnai kvara Asv. Lakštą kas atsių̃s, tai eš ir turėsiu Nmč. Popiežius Aleksendra VII atsiuntė raštą, iškelantį Sapiehą į Žemaičių vyskupus M.Valanč. Atsiųsiu vyno išgerti ir užkąsti V.Krėv. Yr àtsiųstos dovanėlės nuo jauno bernelio JD1481. Broliukai mūsų, jaunasiai mūsų, kokią atsių̃si mum dovanelę? (d.) Slk. Duktė negrįžo ir motinai žodžio neatsiuntė rš. Atsių̃sk man žinią J. | refl. tr.: Savo [reikmenis] atsisių̃st galima Nmč. 3. duoti pasireikšti, paleisti veikti: Ir atsiuntė vėją ant žemės BB1Moz8,1. Eš atsiųsiu patvaną vandinio ant žemės BB1Moz6,17. 4. suteikti, paskirti: Priduos mumus palinksminimo ir stiprumo, idant šitą kryžių, kurį mumus atsiuñčia, pakelt galėtumbime DP151. \ siųsti; apsiųsti; atsiųsti; dasiųsti; įsiųsti; išsiųsti; nusiųsti; pasiųsti; parsiųsti; persiųsti; prasiųsti; prisiųsti; susiųsti; užsiųsti